- įbingti
- įbing|ti (sta, go)
укореняться, застареть
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
įbingti — 2 įbiñgti intr. 1. Kv įsigalėti, įsisenėti (ppr. apie ligą): Jei negydysi, įbiñgs tavo liga, t. y. įsisenės, pabus ilgai, įsibus J. Liga įbiñgsta žmoguo Grg. Rožė taip buvo įbiñgusi, kad gavo koją pjauti Krt. Taip jau įbiñgo skaudėti, nė… … Dictionary of the Lithuanian Language
bingti — 2 biñgti, sta, o intr. 1. įsigalėti, įsisenėti (ppr. apie ligą): Tavo biñgsta liga, o anosios įbiñgo, t. y. įsibuvo, įsisenėjo, įsistovėjo J. 2. dideliam darytis, įsigalėti: Bingusiu lepinimu gadina vaikus savus DP65. bingusiai adv. labai: Tai … Dictionary of the Lithuanian Language
prabingti — 2 prabiñgti intr. 1. pradėti dūkti, šėlti: Ir audra teip prabingo BB1Moz7,19. Vanduo prabingo CII623. 2. viršyti saiką, būti per dideliam: Nenaudingas yra tasai prabingęs rūpesčiavimas DP125. Prabingęs drebėjimas žemės MT237. Dėl didės ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
įbingimas — įbingìmas sm. (2) → 2 įbingti 3: Ieškote malonės jo su tokiuo ... imbingimu DP114. O jie daugiaus imbingimu ėjo bylodami DP164. bingimas; įbingimas; prabingimas … Dictionary of the Lithuanian Language